- šmėsterti
- šmė́sterti, -ia (-i), -ėjo Jz žr. šmėsterėti: 1. NdŽ Šmėsterėjo akysu šešėlis Klt. 2. Vanagas tik šmė́sterėjo pro žvirblių pulką ir jau nešas vieną nabagėlį Ut. 3. Šmė́sterė[ja]i ranka i išejai Dglš. Ranka tik šmė́sterėjo, kai paklausiau apie sveikatą Klt. Šmė́sterėjo šoblia ir išmušė visą vaiską (ps.) Dglš. Žmogus šmė́sterė[jo] kirviu terp ausų, ir vilkas padvėsė Rš. 4. tr. užsimojus numesti, švystelėti: Jėgu vysis, šmė́sterkit šitą šalkiuką po kojom (ps.) Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.